What do you think?
Rate this book
The Doctor and the Soul: From Psychotherapy to Logotherapy, Revised and Expanded
In this classic work, internationally known Viennese psychiatrist Viktor E. Frankl, founder of the school of logotherapy, sets forth the principles of existential psychiatry. He holds that man's search for meaning in existence is a primary facet of his being; if the search is unrequited, it leads to neurosis. The role of the therapist, then, is to help the patient discover a purposefulness in life.
318 pages, Paperback
First published January 1, 1946
About the author
Viktor E. Frankl
194 books6,809 followersViktor Emil Frankl M.D., Ph.D., was an Austrian neurologist and psychiatrist as well as a Holocaust survivor. Frankl was the founder of logotherapy, which is a form of Existential Analysis, the "Third Viennese School" of psychotherapy.
His book Man's Search for Meaning (first published under a different title in 1959: From Death-Camp to Existentialism. Originally published in 1946 as Ein Psycholog erlebt das Konzentrationslager) chronicles his experiences as a concentration camp inmate and describes his psychotherapeutic method of finding meaning in all forms of existence, even the most sordid ones, and thus a reason to continue living. He was one of the key figures in existential therapy.
Associated Names:
Viktors E. Frankls
Виктор Франкл (Russian)
His book Man's Search for Meaning (first published under a different title in 1959: From Death-Camp to Existentialism. Originally published in 1946 as Ein Psycholog erlebt das Konzentrationslager) chronicles his experiences as a concentration camp inmate and describes his psychotherapeutic method of finding meaning in all forms of existence, even the most sordid ones, and thus a reason to continue living. He was one of the key figures in existential therapy.
Associated Names:
Viktors E. Frankls
Виктор Франкл (Russian)
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 108 reviews
June 11, 2012
Just finished reading this for the second time in about 6 months. If this wasn't a library book, I'd have highlighted about %75 of it. I imagine that's what I'll do as soon I receive my own copy in the mail and read it a 3rd time. Not very technical, so you really do not have to be well versed in psychology, only the desire for introspection. I can only speak for myself, but it's not a desire, but a need. If you feel the same way, you need to read this book.
August 6, 2022
„Jau girdėjome, kaip smarkiai organizmo imunitetas priklauso nuo afektų būsenos, taigi ir nuo tokių dalykų kaip džiugesys ar prislėgtumas viltims neišsipildžius. Todėl visiškai pagrįstai galime priimti prielaidą, kad nusivylimas neišsipildžius sapno pranašystei staiga pakirto gyvybines kalinio organizmo galias ir šis pasidavė jau snūduriuojančiai infekcijai. Tokį požiūrį patvirtina išsamesni stebėjimai, apie kuriuos kartą papasakojo vienas stovyklos gydytojas: jo stovyklos kaliniai puoselėjo viltį sutikti 1944 m. Kalėdas namie. Kalėdos artėjo, o laikraščių žinios neteikė kaliniams jokių vilčių. Kas atsitiko? Savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų metų šioje stovykloje masiškai mirė kaliniai, ir to neįmanoma buvo paaiškinti jokiomis aplinkybėmis – nei pasikeitusiais orais, nei pasunkėjusiomis darbo sąlygomis, nei infekcinių ligų protrūkiu.
Aišku, kad psichoterapijos bandymas koncentracijos stovykloje galėjo būti sėkmingas tik tokiu atveju, jei jis būdavo nukreipiamas į lemiamą dvasinės atramos momentą – tikslą ateityje, į gyvenimo sub specie futuri, ateities požiūriu, būtinybę. Dažnai vieną ar kitą kalinį nesunkiai pavykdavo padrąsinti, orientuojant į ateitį. Kartą kalbant su dviem stovyklos kaliniais, iš nevilties ketinusiais nusižudyti, atsiskleidė tokia paralelė: abu buvo užvaldęs pojūtis, kad jiems nėra ko laukti iš gyvenimo. Todėl reikėjo atlikti aną kopernikišką posūkį, apie kurį jau kalbėjome
sakydami, kad negalima klausti apie gyvenimo prasmę, priešingai, reikia atsakyti į konkrečius gyvenimo klausimus, atsakyti už savo gyvenimą. Išties netrukus paaiškėjo: nors abiem kaliniams atrodė, kad nėra ko laukti iš gyvenimo, jų pačių laukė gyvenimas su visiškai konkrečiais uždaviniais. Paaiškėjo, kad vienas jų anksčiau leido geografijos knygų seriją, kuri dar nebuvo baigta; kitas užsienyje turėjo neapsakomai jį mylinčią dukrą. Vieno laukė darbas, kito – žmogus. Taigi abudu buvo savaip ypatingi ir nepakartojami, o kaip tik tai nepaisant kančios suteikia besąlygišką prasmę gyvenimui. Vienas savo moksliniu darbu buvo toks pat nepakeičiamas, kaip kito niekas negalėjo atstoti vaiko meilei.
Išlaisvintam kaliniui irgi reikia psichologinės pagalbos. Kaip tik išlaisvinimas, staigus paleidimas, išvadavimas nuo psichinio krūvio irgi sukelia grėsmę psichologiniu požiūriu. Susiduriame su psichiniu kesoninės ligos analogu. Taigi aptardami stovyklos kalinio psichologijos apmatus pasiekiame trečiąją jos fazę. Kalinio reakciją į paleidimą galime trumpai nusakyti taip: pradžioje viskas jam atrodo tarsi gražus sapnas, jis dar nedrįsta patikėti. Juk dažnai sapnuodavo išlaisvinimą: jis grįžta namo, apkabina žmoną, sveikinasi su draugais, sėda prie stalo ir pradeda pasakoti apie savo išgyvenimus, apie tai, kaip ilgėjosi šios akimirkos ir kaip dažnai ją sapnuodavo, kol ji tapo tikrove. Staiga nuaidi trys švilpuko signalai, raginantys keltis, ir išplėšia jį iš sapno, kuris tik simuliavo laisvę, tik pasišaipė iš jo. Vis dėlto kartą tai, ko kalinys ilgėjosi ir apie ką svajojo, virsta tikra tikrove. Tačiau išlaisvintasis vis dar negali atsikratyti savotiško depersonalizacijos pojūčio. Dar negali, nes nebemoka, iš tikrųjų džiaugtis gyvenimu, – pirma vėl turi išmokti juo džiaugtis. Pirmą laisvės dieną dabartis jam atrodo tarsi gražus sapnas, o ilgainiui praeitis pasirodys tarsi baisus sapnas. Tada pats negalės suvokti, kaip įstengė išgyventi įkalinimo metus. Jį užvaldys nenusakomas jausmas, suvokimas, kad po visų išgyvenimų ir kančių nieko nėra pasaulyje, ko reikėtų bijoti, – išskyrus savąjį Dievą. Tikėti juo ne vienas vėl išmoko koncentracijos stovykloje – kaip tik stovykla išmokė tikėti.“
Aišku, kad psichoterapijos bandymas koncentracijos stovykloje galėjo būti sėkmingas tik tokiu atveju, jei jis būdavo nukreipiamas į lemiamą dvasinės atramos momentą – tikslą ateityje, į gyvenimo sub specie futuri, ateities požiūriu, būtinybę. Dažnai vieną ar kitą kalinį nesunkiai pavykdavo padrąsinti, orientuojant į ateitį. Kartą kalbant su dviem stovyklos kaliniais, iš nevilties ketinusiais nusižudyti, atsiskleidė tokia paralelė: abu buvo užvaldęs pojūtis, kad jiems nėra ko laukti iš gyvenimo. Todėl reikėjo atlikti aną kopernikišką posūkį, apie kurį jau kalbėjome
sakydami, kad negalima klausti apie gyvenimo prasmę, priešingai, reikia atsakyti į konkrečius gyvenimo klausimus, atsakyti už savo gyvenimą. Išties netrukus paaiškėjo: nors abiem kaliniams atrodė, kad nėra ko laukti iš gyvenimo, jų pačių laukė gyvenimas su visiškai konkrečiais uždaviniais. Paaiškėjo, kad vienas jų anksčiau leido geografijos knygų seriją, kuri dar nebuvo baigta; kitas užsienyje turėjo neapsakomai jį mylinčią dukrą. Vieno laukė darbas, kito – žmogus. Taigi abudu buvo savaip ypatingi ir nepakartojami, o kaip tik tai nepaisant kančios suteikia besąlygišką prasmę gyvenimui. Vienas savo moksliniu darbu buvo toks pat nepakeičiamas, kaip kito niekas negalėjo atstoti vaiko meilei.
Išlaisvintam kaliniui irgi reikia psichologinės pagalbos. Kaip tik išlaisvinimas, staigus paleidimas, išvadavimas nuo psichinio krūvio irgi sukelia grėsmę psichologiniu požiūriu. Susiduriame su psichiniu kesoninės ligos analogu. Taigi aptardami stovyklos kalinio psichologijos apmatus pasiekiame trečiąją jos fazę. Kalinio reakciją į paleidimą galime trumpai nusakyti taip: pradžioje viskas jam atrodo tarsi gražus sapnas, jis dar nedrįsta patikėti. Juk dažnai sapnuodavo išlaisvinimą: jis grįžta namo, apkabina žmoną, sveikinasi su draugais, sėda prie stalo ir pradeda pasakoti apie savo išgyvenimus, apie tai, kaip ilgėjosi šios akimirkos ir kaip dažnai ją sapnuodavo, kol ji tapo tikrove. Staiga nuaidi trys švilpuko signalai, raginantys keltis, ir išplėšia jį iš sapno, kuris tik simuliavo laisvę, tik pasišaipė iš jo. Vis dėlto kartą tai, ko kalinys ilgėjosi ir apie ką svajojo, virsta tikra tikrove. Tačiau išlaisvintasis vis dar negali atsikratyti savotiško depersonalizacijos pojūčio. Dar negali, nes nebemoka, iš tikrųjų džiaugtis gyvenimu, – pirma vėl turi išmokti juo džiaugtis. Pirmą laisvės dieną dabartis jam atrodo tarsi gražus sapnas, o ilgainiui praeitis pasirodys tarsi baisus sapnas. Tada pats negalės suvokti, kaip įstengė išgyventi įkalinimo metus. Jį užvaldys nenusakomas jausmas, suvokimas, kad po visų išgyvenimų ir kančių nieko nėra pasaulyje, ko reikėtų bijoti, – išskyrus savąjį Dievą. Tikėti juo ne vienas vėl išmoko koncentracijos stovykloje – kaip tik stovykla išmokė tikėti.“
January 10, 2021
همیشه فکر میکردم اول از ویکتور فرانکل کتاب انسان در جستجوی معنایش را بخوانم. اما به پیشنهاد یکی از دوستان کتابخوان این کتاب را مطالعه کردم. ویکتور فرانکل روانشناس اتریشی است که توجه زیادی به نظریات آدلر دارد. او برای اولین بار از اصطلاح لوگوتراپی استفاده کرد; لوگوس در یونانی یعنی معنا. معنادرمانی، بعد از مکتب فروید و مکتب آدلر، سومین مکتب مهم وین است که طرفداران فراوانی دارد. این مکتب سعی بر آن دارد که به کاستن درد و رنج در دنیای جدید کمک کند و انگیزه زیادی در کسانی که در شرایط ناخوشایندی هستند، ایجاد نماید.
به نظرم کتاب خوبی بود. مطالب فرانکل مبتنی بر معناگرایی است. از جمله نکات جالب کتاب بخش شیزوفرنی بود که توضیح جامعی میداد که چه پارادایم هایی را شامل میشود. اما به گمانم این کتاب خیلی خیلی برای پزشکان و روانشناسان خواندنش ضروری است به دلیل بحث نحوهی ارتباط پزشک با بیمار از نظر روحی و روانی و اینکه یک پزشک در درمان بیمار خویش به چه جنبههایی باید توجه داشته باشد.
به نظرم کتاب خوبی بود. مطالب فرانکل مبتنی بر معناگرایی است. از جمله نکات جالب کتاب بخش شیزوفرنی بود که توضیح جامعی میداد که چه پارادایم هایی را شامل میشود. اما به گمانم این کتاب خیلی خیلی برای پزشکان و روانشناسان خواندنش ضروری است به دلیل بحث نحوهی ارتباط پزشک با بیمار از نظر روحی و روانی و اینکه یک پزشک در درمان بیمار خویش به چه جنبههایی باید توجه داشته باشد.
November 2, 2019
Un libro que confirma que Viktor Frankl es un sabio, un hombre que busca la Verdad y la sabe transmitir.
Los primeros artículos son más costosos de leer por el uso de algunos tecnicismos y jerga psiquiátrica pero uno disfruta profundamente al comprobar cómo Viktor Frankl se aproxima al misterio del hombre desde la psiquiatría, la filosofía y la psicología de una manera sumamente enriquecedora.
Un buen libro para los que buscan el sentido de la vida
Los primeros artículos son más costosos de leer por el uso de algunos tecnicismos y jerga psiquiátrica pero uno disfruta profundamente al comprobar cómo Viktor Frankl se aproxima al misterio del hombre desde la psiquiatría, la filosofía y la psicología de una manera sumamente enriquecedora.
Un buen libro para los que buscan el sentido de la vida
November 22, 2020
The book in a nutshell: Life always has meaning. As so many have over the decades, I found this book deeply inspiring, thought-provoking, and reassuring. The (translated-from-German) language is dense and the subject is often technical, but I found it extremely readable and enjoyable.
March 19, 2020
I've never had a keen interest in psychology... until I read Viktor Frankl. This book is a more in-depth discussion of logotherapy than the introductory one given in Man's Search for Meaning. Frankl's insights complement and correct other approaches to psychotherapy (psychoanalysis and behaviorism) that tend to objectify human beings and reduce their behavior and thinking to external "causes" or internal psychological "drives" rather than "reasons". He gives the human soul it's rightfully prominent place in psychology.
February 11, 2022
I really loved this book titled 'The Doctor & the Soul' by Dr. Viktor E. Frankl. All of the author's books are motivating & excellent soul curry. This book indeed is his magnum opus even though we mainly remember Viktor E. Frankl as the author of 'Man's Search For Meaning'. Psychologists & Philosophers consider this book, that is 'The Doctor & the Soul' to be Frankl's most widely acclaimed book compared to 'Man's Search For Meaning' & a must to read for all those interested in Logotherapy. This book centers on philosophical & epistemological topics including euthanasia & suicide. The book also analyzes certain common psychological & psychiatric ailments which can be benefited by Logotherapy like OCD, Clinical Depression, Hyper-reflection & insomnia among others. The book discusses many themes in the light of Logotherapy which are very useful & inspiration to read. The examples & testimonials mentioned in the book regarding especially the ailment of OCD is very much focused upon. The testimonials are convincing & very interesting to read. Psychologists & Logotherapy enthusiasts will find this book a great help to their studies. I had certain issues with this book regarding certain views related to suicide, euthanasia & monogamy, but otherwise I really enjoyed the book. I'm sure even psychiatric patients as well as the care-givers of such patients will find this book an inspirational & comforting read. Dr. Viktor E. Frankl is indeed a very convincing man. De-reflection & Paradoxical Intention are discussed in great depth & in an interactive manner which readers will find very revealing. I give 'The Doctor & the Soul' 4 stars.
September 27, 2017
A very powerful book. It got draggy towards the end as the author discussed the many case studies proving the effectiveness of logotherapy, but the first part of the book, especially its discussions on existential angst and the meaning of life, is pure gold. The concept of "filling out the circle you have, rather than boundless ambition in extending the radius of that circle" is a powerful and humbling idea that stays with you. Highly recommended.
April 20, 2021
Franklis labai įtikinamai aprašo, kad logoterapijos pagrindus turėtų išmanyti visų sričių gydytojai. Iš tiesų, kas iš to, kad gydytojas operuodamas išgelbsti žmogaus gyvybę, o šis, likęs suluošintu, nebemato prasmės gyventi ir renkasi savižudybę?
Franklis įtikina kiekvienu savo sakiniu ir įkvepia taikyti dalykus savo pačios gyvenime. Pavyzdžiui, paradoksaliosios intensijos metodą, kuris trumpai nusakomas taip: ,,fobijos kamuojamas pacientas patiria gydomąjį poveikį pamėginęs panorėti to, ko dažniausiai bijo. Šitaip jo baimė galiausiai netenka peno”, aš išbandžiau ir kažkokiu laipsniu tas suveikė.
Tikrai darboholikam rekomenduočiau šią knygą, joje gražiai perteikiama mintis, kad darbingumas - dar ne viskas, jis nėra nei pakankamas, nei būtinas pagrindas, kad pripildytum gyvenimą prasmės. Šiaip kiekvienas turbūt atrastų kažkiek išminties šioje knygoje, kurią prisitaikytų kasdienybėje.
Labai įdomūs Franklio pavyzdžiai iš jo bei kolegų klinikinės praktikos. Ko man šiek tiek pritrūko, tai krislelio kritiškumo savo požiūriui, technikoms ir sau - tas visada papildomo profesionalumo suteikia bet kokiam veikalui.
Franklis įtikina kiekvienu savo sakiniu ir įkvepia taikyti dalykus savo pačios gyvenime. Pavyzdžiui, paradoksaliosios intensijos metodą, kuris trumpai nusakomas taip: ,,fobijos kamuojamas pacientas patiria gydomąjį poveikį pamėginęs panorėti to, ko dažniausiai bijo. Šitaip jo baimė galiausiai netenka peno”, aš išbandžiau ir kažkokiu laipsniu tas suveikė.
Tikrai darboholikam rekomenduočiau šią knygą, joje gražiai perteikiama mintis, kad darbingumas - dar ne viskas, jis nėra nei pakankamas, nei būtinas pagrindas, kad pripildytum gyvenimą prasmės. Šiaip kiekvienas turbūt atrastų kažkiek išminties šioje knygoje, kurią prisitaikytų kasdienybėje.
Labai įdomūs Franklio pavyzdžiai iš jo bei kolegų klinikinės praktikos. Ko man šiek tiek pritrūko, tai krislelio kritiškumo savo požiūriui, technikoms ir sau - tas visada papildomo profesionalumo suteikia bet kokiam veikalui.
May 27, 2018
Should be required reading for all doctors. Touches upon the emotional aspects that disease and suffering inevitably touch upon for patients. How can and should doctors provide patients with hope, strength and meaning as they face their conditions. I learned a lot from reading this.
December 31, 2023
Libro muy interesante que te ayuda a reflexionar, hacerte preguntas y a tomar consciencia sobre los temas que trata.
Lo recomiendo
Lo recomiendo
May 4, 2020
Книжка, в якій я знайшла відповідь "який сенс життя". Не обіцянку "про це ви дізнаєтеся з такої-то глави цієї книги" і не філософська водичка. Це праця психотерапевта Віктора Франкла про метод логоте��апії (лікування духовної основи пацієнта): в чому полягає метод, як автор та його колеги застосували його в лікуванні хворих.
Сенс життя в ньому самому. Цінність і унікальність наше буття має від моменту зачаття і до останньої миті. Є завдання, які виконами може лише певна конкретна людина. Кожен і кожна з нас має свої, унікальні. Поки живі, доти в нас відповідальність за втілення цих сенсів, виконання своїх завдань. Яких? Щоденних обов'язків: простих, зрозумілих, нудних і складних.
Твір просякнутий якоюсь якщо не любов'ю, то розумінням гідності людини. Так різко відчутно наскільки змінилася моральна парадигма з часів написання цього твору. Наприклад, щодо евтаназії. "Лікар немає права оцінювати вартість людського життя". Ніхто, навіть сама людина не може оцінити вартості свого життя, бо його сенс триває іноді навіть довше за фізичне життя самої людини (через люблячі стосунки, наприклад). І навіть якщо ми вже не взмозі втілювати цінності творчості (реалізація задумів) чи цінностей досвіду (пізнання, стосунків), у нас залишається можливість втілювати цінності ставлення (ставлення до ситуації, можливість навіть у стражданні побачити зміст і тим самим змінити саме страждання).
Я завдячую цій книзі та її авторові одному з найрекрасніших поворотів у моєму житті. Усвідомленню свободи до відповідальності, прекрасності самого життя, як такого, яке вже сповнене сенсу для мене (бо можу втілювати різні цінності) та для інших (бо своєю присутністю також даю змогу їм втілювати свої).
Рекомендую книгу абсолютно всім читачам, а особливо лікарям, психологам, священикам, а також людям, які думають про беззмістовність власного життя чи мають близьких, які занурені у песимізм, однак хочуть щось зміни��и.
Сенс життя в ньому самому. Цінність і унікальність наше буття має від моменту зачаття і до останньої миті. Є завдання, які виконами може лише певна конкретна людина. Кожен і кожна з нас має свої, унікальні. Поки живі, доти в нас відповідальність за втілення цих сенсів, виконання своїх завдань. Яких? Щоденних обов'язків: простих, зрозумілих, нудних і складних.
Твір просякнутий якоюсь якщо не любов'ю, то розумінням гідності людини. Так різко відчутно наскільки змінилася моральна парадигма з часів написання цього твору. Наприклад, щодо евтаназії. "Лікар немає права оцінювати вартість людського життя". Ніхто, навіть сама людина не може оцінити вартості свого життя, бо його сенс триває іноді навіть довше за фізичне життя самої людини (через люблячі стосунки, наприклад). І навіть якщо ми вже не взмозі втілювати цінності творчості (реалізація задумів) чи цінностей досвіду (пізнання, стосунків), у нас залишається можливість втілювати цінності ставлення (ставлення до ситуації, можливість навіть у стражданні побачити зміст і тим самим змінити саме страждання).
Я завдячую цій книзі та її авторові одному з найрекрасніших поворотів у моєму житті. Усвідомленню свободи до відповідальності, прекрасності самого життя, як такого, яке вже сповнене сенсу для мене (бо можу втілювати різні цінності) та для інших (бо своєю присутністю також даю змогу їм втілювати свої).
Рекомендую книгу абсолютно всім читачам, а особливо лікарям, психологам, священикам, а також людям, які думають про беззмістовність власного життя чи мають близьких, які занурені у песимізм, однак хочуть щось зміни��и.
Read
January 2, 2020Interesting and just after freud so a bit dated. Frankel takes an interesting approach to thinking through that which surpasses the ID. We can not be all about just us. Such makes the truly amazing that we do superficial. There is so much more than a me me me society that the human mind is capable of. Frankel moves the dialogue towards this ends. The latter part of the book is not so much my deal, because I'm more interested in the philosophy and less interested in the application. But cool... probably outdated, but cool.
April 23, 2017
Like millions of people, I loved Man's Search for Meaning so I tried some more Frankl. But this one bored me to tears. Freud was a materialist focused on urge and instinct, Jung was a borderline mystic,with a focus on life's meaning Frankl straddled the border between science and religion. This book has interesting ideas, but it didn't age as well as his best-seller.
December 17, 2014
Frankl goes into more detail regarding logotherapy, and existential analysis he introduced in Man's Search for Meaning. Logotherapy seeks to help people find meaning in their lives, and serves as a response to Freud's psychoanalysis and Adler's Individual psychology. Expected of existential psychology, Frankl weaves philosophy with therapy and discusses the meaning of life, death, work, suffering and love. He also covers the psychology of specific conditions such as anxiety, obsessional neurosis and schizophrenia. Like his first book, he discusses the psychology of his fellow prisoners at the concentration camps. He dedicates a whole section filled with case studies to the two therapeutic techniques in logotherapy: paradoxical intention and de-reflection. Finally, Frankl equates the practice of therapy as analogous to a religious experience.
This volume is rich with content to induce self-reflection on improving one's own life. I will be referencing this book in the future, and highly recommend it.
"It is life itself that asks questions of man...it is not up to man to question; rather, he should recognize that he is questioned, questioned by life; he has to respond by being responsible; and he can answer to life only by answering for his life."
This volume is rich with content to induce self-reflection on improving one's own life. I will be referencing this book in the future, and highly recommend it.
"It is life itself that asks questions of man...it is not up to man to question; rather, he should recognize that he is questioned, questioned by life; he has to respond by being responsible; and he can answer to life only by answering for his life."
October 7, 2022
2.5 iš 5
Sielogyda: gydytojo rūpestis - siela - tai psichologinis ir filosofinis veikalas apie logoterapijos, terapinio metodo, padedančio žmonėms rasti asmeninę gyvenimo prasmę, pagrindus ir taikymą.
Man Sielogyda pasirodė daugiau kaip vadovėlis, nei kaip paprastas skaitalas: labai informatyvi ir verčianti mąstyti, reikalaujanti iš skaitytojo daug koncentracijos ir tam tikrų psichologinių ternimų, veikalų, teorijų žinojimo.
Kadangi nesu nei psichologijos ekspertė, nei studentė, man ši knyga buvo per sunki, ypač dėl to, kad aš jos klausiausi, o ne skaičiau. Kai naujos informacijos daug, reikia labai daug koncentracijos. O jei dar ko nors nesupranti, mintys pradeda klysti, ir tuoj jau nebesusigaudai, apie ką eina kalba...
Visgi ką pavyko suprasti ir įsisavinti, patiko, gavau nemažai medžiagos apmąstymui ir įdomių įžvalgų į tam tikras mane dominančias sritis: prasmės ieškojimą, fobijas, savižudybę, depresiją, neurozę ir kitus psichikos sutrikimus.
Sielogyda: gydytojo rūpestis - siela - tai psichologinis ir filosofinis veikalas apie logoterapijos, terapinio metodo, padedančio žmonėms rasti asmeninę gyvenimo prasmę, pagrindus ir taikymą.
Man Sielogyda pasirodė daugiau kaip vadovėlis, nei kaip paprastas skaitalas: labai informatyvi ir verčianti mąstyti, reikalaujanti iš skaitytojo daug koncentracijos ir tam tikrų psichologinių ternimų, veikalų, teorijų žinojimo.
Kadangi nesu nei psichologijos ekspertė, nei studentė, man ši knyga buvo per sunki, ypač dėl to, kad aš jos klausiausi, o ne skaičiau. Kai naujos informacijos daug, reikia labai daug koncentracijos. O jei dar ko nors nesupranti, mintys pradeda klysti, ir tuoj jau nebesusigaudai, apie ką eina kalba...
Visgi ką pavyko suprasti ir įsisavinti, patiko, gavau nemažai medžiagos apmąstymui ir įdomių įžvalgų į tam tikras mane dominančias sritis: prasmės ieškojimą, fobijas, savižudybę, depresiją, neurozę ir kitus psichikos sutrikimus.
May 28, 2022
I loved his book Man’s Search for Meaning so thought this would be similar. It is not. In the previous book, he introduces himself and how he derived his concept of logotherapy through experiences in WW2 and the concentration camps which was both horrifying and fascinating.
This book, however, reads like a psychology textbook in which he explains the methodology and precise concepts of logotherapy. While I can’t say it was a bad read, I did not finish it as it was way too dry for me and too clinical.
If you work or study in the medical or psychological field, this may be for you but too in depth for a casual read.
This book, however, reads like a psychology textbook in which he explains the methodology and precise concepts of logotherapy. While I can’t say it was a bad read, I did not finish it as it was way too dry for me and too clinical.
If you work or study in the medical or psychological field, this may be for you but too in depth for a casual read.
March 10, 2021
Este hombre realmente dió un paso adelante en el entendimiento del comportamiento humano. Creo que si hubiese conocido o si se hubiese interesado por la cultura oriental podría haber encontrado un punto intermedio entre lo que hace la mente y necesita el alma.
Llegada cierta edad, al hombre le da por cuestionarse la existencia y de ahí que entender el comportamiento humano o las necesidades del alma se vuelve un tema recurrente en nuestras vidas.
Muy interesante lectura... y bastante esclarecedora.
Llegada cierta edad, al hombre le da por cuestionarse la existencia y de ahí que entender el comportamiento humano o las necesidades del alma se vuelve un tema recurrente en nuestras vidas.
Muy interesante lectura... y bastante esclarecedora.
June 19, 2020
Didactic - but that works for me because as a person who's always meta about my own life, this is what I needed to understand the neuroses that I'm constantly drowning in
I underlined and highlighted so many phrases and sentences, it's now the most read book in my library because I always seem to pick it up, not to necessarily feel better, but to understand why I shouldn't be feeling so enveloped in tragedy
I underlined and highlighted so many phrases and sentences, it's now the most read book in my library because I always seem to pick it up, not to necessarily feel better, but to understand why I shouldn't be feeling so enveloped in tragedy
January 23, 2022
While 'Man's Search for Meaning' is Frankl's most famous work, it is 'The Doctor and the Soul' which distills the foundational approaches to Logotherapy.
In his accessible style, Frankl explores how a spiritual dimension to our life, can be an important therapeutic tool to address psychopathologies.
In his accessible style, Frankl explores how a spiritual dimension to our life, can be an important therapeutic tool to address psychopathologies.
September 24, 2021
"Anot psichoanalizės, žmogaus būtį užvaldo valia siekti malonumo, anot individuliosios psichologijos, ją lemia "valia siekti galios", o egzistencinės analizės požiūriu, žmogaus būtį persmelkia valia siekti prasmės."
February 5, 2022
Me lleve un año en leerlo, lento, tranquilo. Es un buen viaje al rededor de la logoterapia, fundamentado, ejemplificado. Expone varias técnicas invaluables para tratamientos específicos y no específicos. No impone ninguna ideología.
July 25, 2019
Un extraordinario libro, tan profundo y sugerente como El Hombre en Busca de Sentido
April 16, 2021
المتعة ليست هدف تطلعاتنا ، ولكنها النتيجة لتحقيقها. أشار (كانط) إلى هذا منذ فترة طويلة. تعليقًا على أخلاقيات المتعة ، لاحظ (شيلر) أن المتعة لا تلوح في الأفق أمامنا كهدف لفعل أخلاقي ؛ بالأحرى ، الفعل الأخلاقي يحمل المتعة على ظهره.
تتغاضى نظرية مبدأ المتعة عن الجودة المقصودة لكل نشاط نفسي. بشكل عام ، الرجال لا يريدون المتعة ؛ يريدون ببساطة ما يريدون. للإرادة البشرية عدد من الغايات ، في حين أن المتعة ستأخذ دائمًا نفس الشكل ، سواء كانت نتيجة لسلوك أخلاقي أو غير أخلاقي. ومن ثم يتضح أن تبني مبدأ المتعة من شأنه ، على المستوى الأخلاقي ، أن يؤدي إلى تسوية جميع الأهداف البشرية المحتملة. سيصبح من المستحيل التفريق بين إجراء وآخر ، لأن كل شيء سيكون له نفس الغرض . يمكن القول إن مبلغًا من المال يتم إنفاقه على طعام جيد أو التصدق به للفقراء ، قد خدم نفس الغرض: في كلتا الحالتين ذهب المال لإزالة المشاعر غير السارة داخل الشخص الذي أنفقه!!
.
Victor Frankl
The Doctor And The Soul
Translated By #Maher_Razouk
تتغاضى نظرية مبدأ المتعة عن الجودة المقصودة لكل نشاط نفسي. بشكل عام ، الرجال لا يريدون المتعة ؛ يريدون ببساطة ما يريدون. للإرادة البشرية عدد من الغايات ، في حين أن المتعة ستأخذ دائمًا نفس الشكل ، سواء كانت نتيجة لسلوك أخلاقي أو غير أخلاقي. ومن ثم يتضح أن تبني مبدأ المتعة من شأنه ، على المستوى الأخلاقي ، أن يؤدي إلى تسوية جميع الأهداف البشرية المحتملة. سيصبح من المستحيل التفريق بين إجراء وآخر ، لأن كل شيء سيكون له نفس الغرض . يمكن القول إن مبلغًا من المال يتم إنفاقه على طعام جيد أو التصدق به للفقراء ، قد خدم نفس الغرض: في كلتا الحالتين ذهب المال لإزالة المشاعر غير السارة داخل الشخص الذي أنفقه!!
.
Victor Frankl
The Doctor And The Soul
Translated By #Maher_Razouk
February 4, 2020
Very special book. I learnt so much about human nature, aspiration and longing to belong. It’s about a journey of self discovery.
January 23, 2024
Faktas, kad Franklis yra vienas iš psichoterapijos tėvų. Jo mintis skaityti įdomu ir verta sustoti, pagalvoti. Dauguma jo minčių, atrodo, skirtos šių laikų žmogui.
March 19, 2024
the human existence is so cool
“death belongs to life, it is part of it”
“death belongs to life, it is part of it”
November 14, 2010
Bell’approccio, carico di amore, al fenomeno umano.
Non so se e quanto la pratica logoterapica sia efficace, ma il quadro delineato da Frankl mi pare avere il pregio di cogliere il valore nell’interezza dell’essere umano, senza voler ridurre nessun aspetto della persona ai suoi supposti componenti elementari, senza rinchiudere l’essere umano all’interno di una gabbia di condizionamenti fisici, biologici, sociali ecc.: «possiamo allora definire l’uomo come un essere che sa liberarsi da ciò che lo determina (cioè le determinazioni biologiche, psicologiche, sociologiche che ne fanno un ‘tipo’)».
Ulteriormente, niente di umano è indegno di rispettoso interesse: «nessun pensiero è perituro, anche se non si è mai potuto esprimere, anche se è sceso nella tomba con chi lo pensò; […] la vita intima di ogni uomo, in tutta la sua drammaticità e talora tragicità, non è mai ‘inutile’, anche se nessuno l’ha presa in considerazione, anche se nessuno saprebbe farne un romanzo»; e se anche quest’opera biografica fosse scritta per ciascuno di noi, «non ci è consentito formulare un giudizio su una biografia dal numero delle pagine di cui è composta, ma solo dalla ricchezza dei suoi contenuti».
Ulteriormente, di nuovo, non esiste un solo istante e una sola situazione in cui un essere umano non possa realizzare un valore. In particolare, resta sempre la «capacità di comportarsi da uomo anche quando le stesse possibilità di vita sembrano minimizzarsi». Si persegue così un valore di atteggiamento: di fronte a un destino avverso che non si può né mutare né evitare, sia questo una malattia incurabile o l’imprigionamento in un campo di sterminio – situazione estrema che Frankl ha sperimentato e alla quale dedica belle pagine e un altro, intero libro:
http://www.anobii.com/books/0198446d7...
Infine, mi pare interessante la proiezione verso l’altro, verso l’esterno, verso il superamento che Frankl indica come essenziale nell’essere umano, che «rimanda sempre a qualcosa che è al di fuori di sé e non a se stesso – qualcosa o qualcuno, un significato da realizzare o una persona da incontrare. Solo nella misura in cui l’uomo si trascende realizza se stesso: nella misura in cui si dona a una causa da servire o a una persona da amare. In altre parole, l’uomo è propriamente tale solo quando gioca la sua vita donandosi del tutto a una causa o a una persona. Egli diventa se stesso quando si proietta oltre se stesso e, ciò facendo, si dimentica».
Non so se e quanto la pratica logoterapica sia efficace, ma il quadro delineato da Frankl mi pare avere il pregio di cogliere il valore nell’interezza dell’essere umano, senza voler ridurre nessun aspetto della persona ai suoi supposti componenti elementari, senza rinchiudere l’essere umano all’interno di una gabbia di condizionamenti fisici, biologici, sociali ecc.: «possiamo allora definire l’uomo come un essere che sa liberarsi da ciò che lo determina (cioè le determinazioni biologiche, psicologiche, sociologiche che ne fanno un ‘tipo’)».
Ulteriormente, niente di umano è indegno di rispettoso interesse: «nessun pensiero è perituro, anche se non si è mai potuto esprimere, anche se è sceso nella tomba con chi lo pensò; […] la vita intima di ogni uomo, in tutta la sua drammaticità e talora tragicità, non è mai ‘inutile’, anche se nessuno l’ha presa in considerazione, anche se nessuno saprebbe farne un romanzo»; e se anche quest’opera biografica fosse scritta per ciascuno di noi, «non ci è consentito formulare un giudizio su una biografia dal numero delle pagine di cui è composta, ma solo dalla ricchezza dei suoi contenuti».
Ulteriormente, di nuovo, non esiste un solo istante e una sola situazione in cui un essere umano non possa realizzare un valore. In particolare, resta sempre la «capacità di comportarsi da uomo anche quando le stesse possibilità di vita sembrano minimizzarsi». Si persegue così un valore di atteggiamento: di fronte a un destino avverso che non si può né mutare né evitare, sia questo una malattia incurabile o l’imprigionamento in un campo di sterminio – situazione estrema che Frankl ha sperimentato e alla quale dedica belle pagine e un altro, intero libro:
http://www.anobii.com/books/0198446d7...
Infine, mi pare interessante la proiezione verso l’altro, verso l’esterno, verso il superamento che Frankl indica come essenziale nell’essere umano, che «rimanda sempre a qualcosa che è al di fuori di sé e non a se stesso – qualcosa o qualcuno, un significato da realizzare o una persona da incontrare. Solo nella misura in cui l’uomo si trascende realizza se stesso: nella misura in cui si dona a una causa da servire o a una persona da amare. In altre parole, l’uomo è propriamente tale solo quando gioca la sua vita donandosi del tutto a una causa o a una persona. Egli diventa se stesso quando si proietta oltre se stesso e, ciò facendo, si dimentica».
December 8, 2013
Judging by my marginal notes, this book was probably assigned for RELST 431, the senior seminar for Religion majors at Grinnell College.
The religion major was new to Grinnell when I switched over from the history department. There had been two religion teachers for a while, they being Dennis Haas, the college chaplain, and Howard Burkle, previously under the philosophy department I imagine. Harold Kasimow had been hired to handle the Jewish and Islamic traditions as part of the new program. In addition to these three, two adjunct personnel also taught courses in the department. All of them, and the six or so majors, participated in the seminar.
The seminar required quite a bit of reading, some of it dealing directly with matters religious, some dealing with psychology. I'd switched to the department in the first place because the regular psych department was materialist and behaviorist, much devoted to laboratory work, while the religion faculty, some of them, were more oriented towards psychotherapeutics, psychological theory and the histories of both. Indeed, the two adjunts attending the seminar were both trained psychotherapists of the "humanist" persuasion.
So, anyway, we read lots of religion stuff, but also a bunch of psych theory, books about Gestalt (Perls), Phenomenological (Binswanger et al.), Behaviorist (Skinner), Client-Centered (Rogers) and other 'psychologies' such as Frankl's 'Logotherapy'. We'd read the stuff, then playfully argue about it all during the class sessions.
This Frankl book is not, however, the best to start with. In approaching his thought it is best to begin with Man's Search for Meaning.
The religion major was new to Grinnell when I switched over from the history department. There had been two religion teachers for a while, they being Dennis Haas, the college chaplain, and Howard Burkle, previously under the philosophy department I imagine. Harold Kasimow had been hired to handle the Jewish and Islamic traditions as part of the new program. In addition to these three, two adjunct personnel also taught courses in the department. All of them, and the six or so majors, participated in the seminar.
The seminar required quite a bit of reading, some of it dealing directly with matters religious, some dealing with psychology. I'd switched to the department in the first place because the regular psych department was materialist and behaviorist, much devoted to laboratory work, while the religion faculty, some of them, were more oriented towards psychotherapeutics, psychological theory and the histories of both. Indeed, the two adjunts attending the seminar were both trained psychotherapists of the "humanist" persuasion.
So, anyway, we read lots of religion stuff, but also a bunch of psych theory, books about Gestalt (Perls), Phenomenological (Binswanger et al.), Behaviorist (Skinner), Client-Centered (Rogers) and other 'psychologies' such as Frankl's 'Logotherapy'. We'd read the stuff, then playfully argue about it all during the class sessions.
This Frankl book is not, however, the best to start with. In approaching his thought it is best to begin with Man's Search for Meaning.
April 30, 2023
Genial,
Algunas citas a mi parecer relevantes:
"Hace poco he desarrollado en el marco de la logoterapia este concepto de teoría de la motivación "voluntad de sentido".Significa que una persona que se proyecta hacia un sentido, que ha adoptado un compromiso por él, que lo percibe desde una posición de responsabilidad tendrá una posibilidad de supervivencia incomparablemente mayor en situaciones límite que la del resto de la gente normal"
"El sentido debe buscarse,y se puede buscar.El proceso de búsqueda del sentido es una especie de proceso de percepción de la forma".
"El relativo bienestar material está acompañado de un empoderamiento existencial"
"No respondemos a la vida con palabras,sino con acciones. Eso si acciones de las que nos hacemos responsables "
"La capacidad de adaptación no tiene límites.No se trata de lo que experimentas durante el
proceso de envejecimiento,sino de qué postura adoptas ante él, como lo transformas y cómo intentas formar algo positivo de lo negativo"
"... el hombre no está libre de circunstancias biológicas,psicológicas y sociológicas, pero siempre es y será libre para adoptar una postura frente a todas estas condiciones y circunstancias, ya sea resignándose a ellas o ya sea superándolas haciendo uso del poder de obstinación de la mente "
"Ser persona no significa nunca tener que ser que ser solo así y nada más, sino que es poder sé siempre de otra manera.Estta capacidad de autoformación,de autotransformación,está capacidad de madurar más allá de uno mismo no se la puedo negar a nadie,porque si no, la capacidad se marchitará."
Algunas citas a mi parecer relevantes:
"Hace poco he desarrollado en el marco de la logoterapia este concepto de teoría de la motivación "voluntad de sentido".Significa que una persona que se proyecta hacia un sentido, que ha adoptado un compromiso por él, que lo percibe desde una posición de responsabilidad tendrá una posibilidad de supervivencia incomparablemente mayor en situaciones límite que la del resto de la gente normal"
"El sentido debe buscarse,y se puede buscar.El proceso de búsqueda del sentido es una especie de proceso de percepción de la forma".
"El relativo bienestar material está acompañado de un empoderamiento existencial"
"No respondemos a la vida con palabras,sino con acciones. Eso si acciones de las que nos hacemos responsables "
"La capacidad de adaptación no tiene límites.No se trata de lo que experimentas durante el
proceso de envejecimiento,sino de qué postura adoptas ante él, como lo transformas y cómo intentas formar algo positivo de lo negativo"
"... el hombre no está libre de circunstancias biológicas,psicológicas y sociológicas, pero siempre es y será libre para adoptar una postura frente a todas estas condiciones y circunstancias, ya sea resignándose a ellas o ya sea superándolas haciendo uso del poder de obstinación de la mente "
"Ser persona no significa nunca tener que ser que ser solo así y nada más, sino que es poder sé siempre de otra manera.Estta capacidad de autoformación,de autotransformación,está capacidad de madurar más allá de uno mismo no se la puedo negar a nadie,porque si no, la capacidad se marchitará."
Displaying 1 - 30 of 108 reviews